Plaučių kompiuterinė tomografija (KT) leidžia gydytojui pažvelgti į paciento plaučius skirtingais lygiais ir taip vadinamais pjūviais. Tam nereikia niekaip įsiskverbti į žmogaus kūną, todėl skausmas tyrimo metu nejuntamas. Visą darbą atlieka nejuntami rentgeno spinduliai. Tomografo skleidžiama jonizuojanti spinduliuotė prasiskverbia pro krūtinės sritį ir patenka į tomografo daviklius. Kompiuterio ekrane iškart atvaizduojama visą krūtinės anatominė struktūra.
Ekrane matomas juodai baltas vaizdas. Jo šviesumas ar tamsumas priklauso nuo atvaizduotos dalies tankio. Pagal specialią Hounsfieldo skalę, mažiausią tankį turintis oras matomas juodos spalvos, o didžiausio tankio kaulai – baltos spalvos. Riebalai, kraujas, minkštieji audiniai, skysčiai – tomografas geba atvaizduoti viską, kas tai bebūtų. Todėl plaučių KT be galo informatyvus diagnostinis metodas, leidžiantis nustatyti mažiausius plaučių struktūros pokyčius ar kitus sutrikimus.
Plaučių kompiuterinė tomografija gali padėti išsiaiškinti kosulio, dusulio, krūtinės skausmo ar karščiavimo priežastis. KT pasitelkiama aptikti gerybinius ir piktybinius navikus, įvertinti iš kitų kūno dalių išplitusių onkologinių pakitimų mastą. Tyrimo duomenys parodo ar navikai reaguoja į gydymą, ir tampa pagrindu planuojant spindulinę terapiją. KT pagalba galima diagnozuoti plaučių uždegimą, tuberkuliozę, bronchektazę, cistinę fibrozę, uždegimą ar kitas plaučių dangos ligas, intersticinę ir lėtinę plaučių ligą, įgimtas anomalijas.
Plaučių KT pasiruošimas ir trukmė
Plaučių kompiuterinė tomografija – labai detalus, tačiau kartu paprastas ir greitas tyrimas. KT metu jūsų paprašys atsigulti ant tyrimų stalo, kuris įslinks į tomografo tunelį. Procedūros trukmė itin trumpa. Peršvietimas užtruks apie penkias ar dešimties minučių. Tačiau reikėtų įsivertinti, kad visam vizitui, tai yra registracijai, informaciniam ir konsultaciniams pokalbiui su gydytoju, reikės skirti šiek tiek daugiau laiko.
Specifinis pasiruošimas procedūrai nėra būtinas. Į diagnostikos centrą patariama atvykti apsirengus judesių nevaržančiais rūbais. Papuošalai, laikrodžiai, akinių rėmeliai, kiti daiktai gali iškreipti tomografinį vaizdą, todėl tyrimo metu jų dėvėti negalėsite.
Tam tikrais atvejais, norint išgauti ryškesnį KT vaizdą, naudojama geriama arba injekcinė (suleidžiama) kontrastinė medžiaga. Tuomet iki tyrimo reikės nevalgyti keletą valandų. Taip pat į procedūrą gali tekti atvykti anksčiau. Jei esate alergiškas jodui, būtinai apie tai įspėkite KT atliekantį radiologą. Dauguma kontrasto preparatų yra gaminami jodo pagrindu.
Jei plaučių kompiuterinės tomografijos tyrimą jums skyrė gydantis gydytojas, nepamirškite į kliniką atvykti su siuntimu. Neišsigąskite, jei gydytojas nepateiks jums jokio popierinio dokumento. Tiesiog vertėtų pasitikslinti ar siuntimas yra pateiktas elektronine forma.
Mūsų diagnostikos centras Vilniuje Plaučių KT paslaugas teikia ir pacientams be siuntimo, po centro gydytojo specialisto konsultacijos. Tik patyręs medikas gali įvertinti ar esamos indikacijos yra pakankamos skirti KT diagnostiką.
Kokie galimi šalutiniai poveikiai?
Kas yra radiacija suprantame ar bent jau numanome kiekvienas. Didelės radiacinės apšvitos dozės yra siejamos su onkologinių susirgimų ir genetinių pakitimų rizika. Atliekant plaučių kompiuterinę tomografiją yra naudojama jonizuojanti spinduliuotė, ir dažnas pacientas baiminasi jos poveikio. Tačiau reikia suprasti, kad vieną kartą atliktus tyrimą, kurio trukmė trumpa, šalutinis poveikis organizmui ar žala sveikatai mažai tikėtina. Keletą kartų plaučių kompiuterinė tomografija atliekama tik tuomet, kai gautų duomenų nauda gerokai viršija galimą riziką. Siekiant išvengti net ir menkiausios apšvitos grėsmės, KT tyrimo nerekomenduojama atlikti nėščioms moterims ir vaikams. Ir visgi, jei tyrimas gali padėti išgelbėti paciento gyvybę, jis yra atliekamas imantis visų įmanomų saugumo priemonių. Ar kenksminga KT, ar saugi, ar būtina – atsakyti gali tik medicinos specialistai.